COVID-19 ligos atvejų skaičius visame pasaulyje jau viršijo 200 milijonų, o mirčių nuo šios koronaviruso sukeltos infekcijos komplikacijų skaičius artėja jau prie 4 milijonų. Skaičiai kasdien didėja, o ši klastinga liga išlieka vis dar labai aktualia visos žmonijos problema. Vienos šalys su šia pandemija susidoroja sėkmingiau, tuo tarpu kitoms šalims šiandien – itin nelengvi laikai. Skiepijimo dėka, panašu, jau matoma šviesa tunelio gale, vis dėlto itin daug nerimo kelia naujos ir vis pavojingesnės viruso atmainos, kurių net ir paskiepytų asmenų imuninės sistemos elementai gali tiesiog „nebeatpažinti“. 

Ne paslaptis, kad dažniausiai minimi su COVID-19 liga susiję simptomai yra karščiavimas, sausas kosulys, bendras negalavimas, silpnumas, raumenų skausmai, kvėpavimo sunkumai ar dusulys, kartais – viduriavimas ir pykinimas, tačiau vis daugiau duomenų pasirodo apie tai, kad šią ligą sukeliantis koronavirusas gali išprovokuoti ir įvairius neurologinius simptomus bei būti susijęs su didesne neurodegeneracinių ligų išsivystymo tikimybe. Taigi gana įprastus ir dažnai minimus kvėpavimo sistemos bei virškinimo trakto simptomus gali lydėti ir neuropsichiatriniai/ neurologiniai simptomai bei ilgalaikės smegenų veiklos pasekmės.

Šis koronavirusas pasižymi itin didele mutacijų galimybe ir dažniu, padedančiais daug geriau ir daug lengviau prisitaikyti prie vis naujų ir skirtingų šeimininkų

Žinoma, kad pirmosios viruso sukeltos infekcijos patvirtintos dar 2019 metų pabaigoje, Uhane, Kinijoje. Teigiama, kad pirmieji žmonės užsikrėtė Uhano mieste esančiame maisto turguje, tačiau atsiranda vis daugiau kitų viruso atsiradimo ir pasklidimo versijų. Šis koronavirusas pasižymi itin didele mutacijų galimybe ir dažniu, padedančiais daug geriau ir daug lengviau prisitaikyti prie vis naujų šeimininkų. Manoma, kad šiuo virusu gali užsikrėsti ne tik žmonės, bet ir kai kurie gyvūnai. Dėl šių priežasčių koronavirusų grupės virusų plitimo galimybės tik dar didesnės, o sukeltos pandemijos suvaldymas – tik dar sudėtingesnis. Baiminamasi dėl viruso poveikio ne tik kvėpavimo sistemai, bet ir kitiems organams.

Dažniausia komplikacija – dėl plaučių audinio pažeidimo išsivystanti pneumonija

SARS-CoV-2 virusas sukelia viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų infekciją. Šis virusas pagrinde plinta oro lašeliniu būdu. COVID-19 ligą sukeliantis virusas, patekęs į kvėpavimo takus, per savo paviršiuje esančius glikoproteinus jungiasi su bronchų epitelinių ląstelių membranose esančiais angiotenziną konvertuojančio fermento 2 receptoriais ir susilieja su ląstelių citoplazmine membrana. Taigi virusas į ląstelę patenka endocitozės būdu ir jos viduje pradedama aktyvi viruso komponentų sintezė. Įdomu tai, kad koronaviruso replikacija vyksta tik ląstelės citoplazmoje, o jos branduolys nepažeidžiamas. Pažeista ląstelė žūsta, o iš jos sintezuoti koronavirusai pasišalina egzocitozės būdu ir puola kitas ląsteles. Pažeidžiamos plaučių alveolių sienelės, plaučių audinyje pradeda kauptis imuninės sistemos elementai, vystosi plaučių uždegimas, kurio gydymui gali prireikti ir papildomo deguonies. Gali išsivystyti sepsis, dauginis organų disfunkcijos sindromas. Galimos ir kitos komplikacijos, pavyzdžiui, insultas, miokardo infarktas, plaučių embolija, širdies nepakankamumas, aritmija ir t.t. Gali būti negrįžtamai pažeidžiamos ir paciento smegenys – šią sritį mokslas dabar tiria itin plačiai, nes numanoma, kad virusas gali sukelti ilgalaikes pasekmes nervų sistemai, nes jam būdingas gana ryškus neurotoksinis poveikis. Pavyzdžiui, nuo COVID-19 infekcijos sukeltų komplikacijų mirusių pacientų smegenyse buvo aptikta neurodegeneracinių pokyčių, kurie gali išsivystyti ir tiems pacientams, kurie ryškesnių komplikacijų nepatyrė.

Nuo stipraus galvos skausmo iki insulto – COVID-19 liga gali būti susijusi su didesne neurodegeneracinių ligų išsivystymo tikimybe

Neurologinių simptomų pasireiškimas gali būti būdingas net nuo 20 iki 70 proc. atvejų. Taigi vidutiniškai tokie simptomai gali pasireikšti beveik kas antram koronavirusu užsikrėtusiam pacientui. Ypatingai didelis dažnis matomas tuomet, kai virusinės infekcijos eiga sunkesnė. Įvairiuose literatūros šaltiniuose minimi tokie neurologiniai simptomai, kaip skonio ir kvapo praradimas ar susilpnėjimas, gana stiprus galvos skausmas, svaigulys, nesiorientavimas aplinkoje, epilepsijos paūmėjimas arba išsivystymas. Įvardijami ir tokie neuropsichiatriniai simptomai kaip kognityvinis sutrikimas, dėmesio koncentracijos sumažėjimas ir sunkumai mokantis bei stengiantis įsiminti informaciją, nerimas, nuotaikos pokyčiai, apatija, depresija, įvairios psichozės formos, asmenybės pokyčiai ar net savižudiškos mintys ir (arba) elgesys. Pacientams sunkiau įsiminti informaciją, susikaupti ir atlikti tam tikras protinių įgūdžių reikalaujančias užduotis. Fiksuota ir itin sunkių infekcijos atvejų, kai neurologiniai simptomai (kraujagyslinės kilmės neurodegeneraciniai procesai) atsirado dėl tokios infekcijos komplikacijos kaip tik šiai ligai būdingos formos insultas. Yra duomenų, kad COVID-19 liga gali būti susijusi su didesne neurodegeneracinių ligų išsivystymo tikimybe (vertėtų paminėti Alzheimerio ligą, kraujagyslinę demenciją ar Parkinsono ligą), tačiau tokių duomenų patvirtinimui, savaime suprantama, reikėtų ilgiau trunkančių tyrimų ir daugiau duomenų. Vis dėlto jau galima rasti nemažai informacijos apie tai, kad negrįžtamus smegenų pažeidimus kai kuriems pacientams sukėlė neigiamas koronaviruso sukeltos infekcijos metu susiformavusių trombų poveikis.  

Kai kurie pacientai apsiriboja keletą dienų trunkančiu galvos skausmu, tačiau kiti jau keletą mėnesių ar net ilgiau jaučia protinės veiklos sutrikimus – skundžiamasi susilpnėjusia atmintimi, sunkumais, kylančiais mėginant įsiminti informaciją ir kalbos sutrikimais

Minėtieji neurologiniai simptomai gali pasireikšti dar prieš kvėpavimo ir virškinimo trakto simptomų pasireiškimą, reikštis kartu su jais arba jie gali būti vieninteliai COVID-19 ligos simptomai. Įdomiausia tai, kad įvairūs neurologiniai/ neuropsichiatriniai simptomai gali išlikti dar po persirgimo koronavirusine infekcija ir sukelti ilgalaikę žalą. Kai kurie pacientai skundžiasi tik kelias dienas ar savaites trunkančiais neurologiniais simptomais, tačiau kai kurie pacientai jaučia, kad simptomai neišnyko net ir tuomet, kai nuo ligos praėjo jau daugiau kaip metai. Tokie duomenys iš tikrųjų kelia labai daug susirūpinimo ir skatina atlikti daugiau tyrimų būtent iš neurologinės pusės.

Virusas gali pažeisti ne tik kvėpavimo sistemą ar virškinimo traktą, bet sukelti ir smegenų neuronų pažeidimus, nulemiančius trumpalaikius arba ilgalaikius neurologinius simptomus

Virusas SARS-CoV-2 į smegenų kapiliarų endotelio ląsteles patenka per angiotenziną konvertuojančio fermento receptorius (ACE2). Tai yra membraninis fermentas, kurį galima aptikti įvairiose žmogaus ląstelėse. Šis fermentas dalyvauja renino – angiotenzino sistemoje, be to,  jis labai svarbus ir įvairių neurodegeneracinių ligų, cukrinio diabeto, žarnyno ir plaučių uždegiminių ligų bei kitų patologinių procesų išsivystyme. Jis turi didelę reikšmę ir kalbant apie įgimtojo imuniteto ląstelių aktyvaciją, todėl nesunku suprasti, kad SARS-CoV-2 gali neigiamai paveikti daugybę fiziologinių grandžių. Taigi šis virusas gali pažeisti ne tik kvėpavimo sistemą ar virškinimo taktą, bet sukelti ir smegenų neuronų pažeidimus, atsirandančius dėl mikroglijos (CNS nespecifinio imuninio atsako ląstelių) aktyvacijos, padidėjusių glutamato ir  N-metil-D-aspartato (NMDA) kiekių ir t.t. Stipriai padidėja citokinų aktyvumas ir kiekis, didėja trombų susiformavimo tikimybė, pakinta neurotransmisiniai procesai, atsiranda hipoksija, formuojasi uždegiminiai procesai. Dėl tokių koronaviruso sukeltų pažeidimų gali sustiprėti jau esami neuropsichiatriniai simptomai ir neurodegeneraciniai pažeidimai arba atsirasti naujų neurologinių sutrikimų, kurie gali būti laikini, užsitęsę ir (arba) jau negrįžtami. Neurologiniai simptomai gali pasireikšti bet kuriuo infekcijos laikotarpiu – vienas pirmųjų simptomų gali būti galvos skausmas, kuris atsiranda jau pirmosiomis simptomų pasireiškimo dienomis. Toks vidutinio stiprumo ar net stiprus galvos skausmas kai kuriuos pacientus gali kamuoti net 6 savaites po persirgtos infekcijos. Vis dėlto neurologiniai simptomai gali atsirasti tik antrąją infekcijos savaitę ar net vėliau. Tam tikrų simptomų pasireiškimas ir jų intensyvumas labai priklauso nuo to, kokia smegenų sritis pažeidžiama ir kaip ji pažeidžiama. Žinoma, didesnė kai kurių komplikacijų tikimybė būdinga tam tikromis lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, tačiau neigiamų pokyčių smegenyse stebima ir visai jauno amžiaus pacientams.

Sunkiausiomis COVID-19 ligos formomis sergantys pacientai dažniausiai patiria gana ryškią citokinų audrą, o ji gali būti susijusi su negrįžtamais neurodegeneraciniais procesais

Teigiama, kad SARS-CoV-2 gali patekti į smegenų ląsteles per kraujo ir smegenų barjerą (tiesiogiai) arba per imuninės sistemos elementus. Manoma, kad kai kuriuos simptomus, pavyzdžiui, pykinimą ar vėmimą, gali sukelti tiesioginis virusų patekimas į smegenis, tačiau tokius simptomus kaip trumpalaikius arba ilgalaikius neuropsichiatrinius sutrikimus gali sukelti dėl viruso poveikio kilę uždegiminiai procesai ir dėl hipoksijos atsiradę smegenų pažeidimai.

Duomenys rodo, kad sunkiausiomis COVID-19 ligos formomis sergantys pacientai dažniausiai patiria gana ryškią citokinų audrą. Taip naujasis koronavirusas netiesiogiai pažeidžia smegenis, mat citokinai, patekę per kraujo ir smegenų barjerą, reikšmingai suaktyvina procesus, kurių metu išskiriami itin dideli uždegiminių faktorių kiekiai. Manoma, kad įvairūs neuropsichiatriniai simptomai, tarp jų – sumažėjęs gebėjimas mokytis, dėmesio koncentracijos sutrikimai, padidėjęs nerimas ir įvairūs neurodegeneraciniai procesai, kurių metu sutrinka kognityvinės (pažintinės funkcijos) gali būti susiję būtent su tiesioginiu koronaviruso patekimu į smegenis arba jo poveikiu imuninei sistemai. Taigi neurologiniai simptomai gali atsirasti ir dėl tiesioginio koronaviruso poveikio paciento nervų sistemai, ir dėl šio viruso sukeltos imuninės sistemos reakcijos/ atsako.

Sunkesnėmis COVID-19 ligos formomis persirgusius pacientus reikėtų stebėti ilgiau ir akyliau

COVID – 19 – tai įvairialypė liga, kuri gali pažeisti ne tik kvėpavimo sistemą, bet ir smegenis. Sudėtingiausia tai, kad jos pasireiškimo scenarijus kiekvienu atveju gali būti labai individualus – jaunas ir sveikas asmuo gali patirti gana ryškią citokinų audrą, todėl jam gali pasireikšti net ir labai sunkių komplikacijų, tuo tarpu senyvas ir lėtinių ligų turintis pacientas gali persirgti kur kas lengvesne ligos forma, tačiau niekas gali net nepastebėti smegenyse gana „tyliai“ vykstančių neurodegeneracinių pokyčių. Taigi neurologinius simptomus patiriančių pacientų sveikatą reikėtų stebėti akyliau ir apsvarstyti ilgalaikes terapijos priemones, pavyzdžiui, reabilitaciją ar kitus medikamentinius ir nemedikamentinius gydymo metodus.

Pabaigai norėtųsi pabrėžti, kad COVID-19 persirgusių pacientų skaičius nuolat didėja ir fiksuojama vis daugiau atvejų, kaip pacientai patiria gana rimtų neurologinių sutrikimų. Pranešama apie įvairias infekcines, toksines, hemoragines encefalopatijas, specialias tik COVID-19 ligos sukeliamas insulto formas, labai stiprius nuovargio sindromus, kalbos sutrikimus (pavyzdžiui, mikčiojimą), ryškius kognityvinių funkcijų pažeidimus ir t.t. Žinoma, ilgalaikių neurodegeneracinių pažeidimų tyrimams reikia daugiau laiko, tačiau jau dabar neabejojama, kad šis koronavirusas gali daryti neigiamą poveikį smegenims ir jų atliekamoms funkcijoms – fiksuota net tokių atvejų, kai imuninė sistema dėl koronaviruso poveikio pradėjo naikinti nuosavas ląsteles. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Uždaryti
Prisijungti
Uždaryti
Krepšelis (0)

Krepšelyje nėra produktų. Krepšelyje nėra produktų.